Geros mokyklos koncepcija
PATVIRTINTA:
Šiaulių r. Gruzdžių gimnazijos direktoriaus
2017 m. lapkričio 8d.
įsakymu Nr. V – 115
ŠIAULIŲ R. GRUZDŽIŲ GIMNAZIJOS
GEROS MOKYKLOS ASPEKTAI
13. Geros mokyklos aspektai:
13.1. Asmenybės ūgtis. Ją apibūdina šie bruožai:
- a) asmenybės branda – savivoka, savivertė, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas lavinami klasių valandėlių metu, dalykinėse pamokose, neformaliuose užsiėmimuose;
- b) pasiekimai – mokiniai siekia rezultatų pamokose, konkursuose, olimpiadose;
- c) pažanga – gimnazijoje parengta mokymosi pažangos tvarka, parengti dokumentų priedai, kuriuos pildo mokiniai, jų tėveliai, dalykų mokytojai ir klasių auklėtojai, siekdami mokinio asmeninės pažangos.
Pagrindiniai ir pageidaujami gimnazijos veiklos rezultatai – mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Gimnazistai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Jie priima naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą, sveikai pasitiki savo jėgomis, tačiau adekvačiai ir kritiškai vertina realybę.
Gimnazijoje vienodas dėmesys skiriamas visų asmens kompetencijų, nustatytų ugdymo programose, ugdymui(si). Įgyjami pagrindiniai gebėjimai, leidžiantys tapti pilietiškais, humaniškas vertybes puoselėjančiais, visuomenės nariais ir sėkmingai planuoti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Gimnazistų pasiekimai vertinami, atsižvelgiant ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio išgales bei ypatybes, siekiant nuolatinės asmeninės pažangos mokiniui tinkamu būdu ir tempu.
13.2. Gyvenimas gimnazijoje: saviraiškus dalyvavimas.
Bendradarbiaujant gimnazijos bendruomenės nariams suteikiama mokiniams saugi aplinka: vykdoma Olweus prevencinė patyčių programa; priimama ir išklausoma mokinių nuomonė ir idėjos; suteikiama galimybė būti išklausytam ir gerbiamam klasės draugų ir mokytojų. Siekiama tarpusavio supratimo, visų bendruomenės narių įsipareigojimų vykdymo; skiepijami tarpusavio santykiai, kurie yra grindžiami geranoriškumu, pagarba, solidarumu, pasitikėjimu. Bendradarbiaujant klasių seniūnams, kuruojančiam asmeniui, administracijai sprendžiamos gimnazijoje iškilusios problemos, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir nuomonę, ugdomi socialiniai gebėjimai ir mokoma dirbti komandoje. Skatinama mokinių saviraiška, aktyvus dalyvavimas neformaliajame ugdyme, projektuose, įvairiuose renginiuose, taip lavinant mokinių mąstymą, kūrybiškumą, lyderystės gebėjimus, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
13.3. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis.
Pamokose taikomi inovatyvūs, mokinių veiklą aktyvinantys metodai, daugiau naudojama vaizdinių ir informacinių priemonių, kurios skatina mokinius klausti, tyrinėti, pritaikyti ir analizuoti. Kuriama jauki, tarpusavio supratimu pagrįsta ugdymo(si) aplinka, sudarant galimybę mokiniams įveikti mokymo(si) sunkumus. Siekiant aukštesnės žinių kokybės organizuojamos mokiniams konsultacijas, mokomųjų dalykų moduliai. Organizuojant renginius, projektus, išvykas ar kitą nepamokinę veiklą, įtraukiami mokiniai , suteikiant jiems galimybę praktiškai pritaikyti teorines žinias. Organizuojamas STEAM tarpdalykinis, integruotas mokymas (sis.) Siekiant didinti gamtos, technologijų, menų, matematikos dalykų patrauklumą, reikalingas aktyvaus mokymosi metodų taikymas, ypač probleminis, tyrinėjimu grindžiamas mokymas(is), mokinio savarankiškas mokymasis ir mokytojo kaip pagalbininko, konsultanto vaidmuo. Organizuojamos STEAM veiklos, gimnazijai bendradarbiaujant su akademiniais, socialiniais, verslo partneriais ir neformaliojo švietimo institucijomis. Išplėtotas STEAM ugdymui aktualios mokytojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas. Efektyvinamos veiklos, nukreiptas į bendradarbiavimo stiprinimą. Siekiant aukštesnės žinių kokybės, ugdomos mokymosi mokytis pažinimo, asmeninės kompetencijos.
13.4. Ugdymas (mokymas): paremiantis ugdymąsi (mokymąsi).
Gimnazijoje ugdymas (mokymas) nėra savitikslis – jis padeda mokiniui ugdytis įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti. Daug dėmesio skiriama mokymui(si) mokytis – rasti, atsirinkti, įprasminti žinojimą. Mokymas(is) yra partneriškas – mokytojas yra mokinio pagalbininkas tyrinėjant pasaulį, mokymosi partneris, tačiau ir autoritetas tose srityse, kuriose mokiniui nepakanka patirties ar išminties. Mokoma(si) pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi, siekiais, prasmės suvokimu. Pamokų tipai, struktūra, scenarijai gali būti labai skirtingi, įvairiai ir lanksčiai organizuojamas mokymo(si) laikas (sujungtos pamokos, teminės ar keliems dalykams skirtos savaitės ir kt.). Mokymo(si) šaltiniai įvairūs, įtraukiantys, tikslingi, nebijoma naudoti įvairias, netradicines priemones.
13.5. Darbuotojai: asmenybių įvairovė.
Gimnazija įdomi ir įvairiapusė tiek, kiek įvairūs joje dirbantys žmonės: įvairaus amžiaus, moterys ir vyrai, skirtingų kompetencijų ir gyvenimo patirties, skirtingus ugdymo stilius pripažįstantys, įdomios asmenybės. Visus gimnazijoje dirbančius asmenis sieja nuostatų pozityvumas, t. y. aukšta savivertė, pasitikėjimas ir rūpinimasis mokiniais, aukšta darbo motyvacija, nuoširdus domėjimasis dėstomu dalyku, pilietinė atsakomybė. Gimnazijos darbuotojai – savo sričių profesionalai, kurie rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, plečia ne tik profesinį, bet ir bendrą kultūrinį akiratį. Jie atviri naujovėms, nebijo tyrinėti ir bandyti, mokosi iš kolegų ir mokinių, nepuola į neviltį nepavykus. Gimnazijoje subalansuota kartų kaita, užtikrinanti jaunatviško iniciatyvumo ir kūrybiškumo bei gilių dalyko žinių ir gyvenimiškos išminties pusiausvyrą.
13.6. Gimnazijos bendruomenė: besimokanti organizacija.
Partneriškas bendradarbiavimas tarp visų bendruomenės narių: bendruomenės mokymasis – dirbant su kolegomis, dalijantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, stebint kolegų pamokas, drauge studijuojant įvairius šaltinius, mokantis iš mokinių; sutelktumas – mokytojų ir kito personalo telkimasis į pasidalijusias pareigomis, vienos kitoms padedančias ir bendrų profesinių tikslų siekiančias grupes. Bendradarbiavimo gerinimas remiantis įvairių bendruomenės narių kartų patirtimi.
Bendruomeniškumas – narystė, vienybė, dalinimasis, rūpinimasis kitais, pagalba ir įsipareigojimai.
Gimnazijoje klesti mokymosi kultūra – besimokantieji bei mokantys yra skatinami, gerbiami ir palaikomi.
Gimnazijos bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ilgalaikiai prasmingi santykiai su mokyklą baigusiais mokiniais. Mokiniai prisideda prie gimnazijos aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais, dalyvauja kuriant aplinką, kurioje jiems gera, įdomu ir smagu būti. Gimnazijos bendruomenė refleksyvi: apmąsto ir aptaria savo veiklą ir bendro gyvenimo įvykius, įsivertina, geba pasimokyti iš patirties ir pagrįstai planuoti. Gimnazijos nariai geba bendrai formuluoti tikslus, kurti viziją, derinti asmeninius tikslus su mokyklos bendruomenės tikslais.
13.7. Lyderystė ir vadyba: įgalinančios.
Gimnazija turi aiškią, vienijančią, įkvepiančią, visiems žinomą, siekiamą įgyvendinti viziją. Bendruomenės nariai dalyvauja kuriant gimnazijos viziją ir veiklos tikslus.
Vyrauja dialogo ir susitarimų kultūra: visi bendruomenės nariai dalyvauja priimant sprendimus ar bent jų dalį. Lyderiai bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje ir su išorės subjektais.
Visi bendruomenės nariai gali būti lyderiai, jie skleidžia savo patirtį, nebijo eksperimentuoti, kurti idėjas, drįsta rizikuoti, priima sunkius sprendimus ir atkakliai juos įgyvendina. Administracija palaiko ir skatina iniciatyvius darbuotojus.
Bendruomenės nariai pasidalija lyderystę, kuri pagrįsta pasitikėjimu, gerais tarpusavio santykiais, įsipareigojimu, skatinanti imtis iniciatyvos. Mokytojai yra pasirengę priimti savo kolegų, paskirtų lyderiauti tam tikrose srityse (grupėse, seminaruose, bendradarbiaujant, apmokant ir kt.), įtaką.
Gimnazijos darbuotojai skatinami tapti lyderiais, suteikiant galimybę ugdyti jų lyderystės įgūdžius, asmeninį ir profesinį tobulėjimą ir meistriškumą, asmenines vertybes ir nuostatas.
Lyderių veikla telkia bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai palaiko profesinį įsivertinimą, refleksiją ir tobulėjimą. Mokytojai ir gimnazijos vadovai periodiškai atvirai ir konstruktyviai diskutuoja apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, padeda vieni kitiems. Administravimas yra veiksmingas, skaidrus, paprastas, neapkraunantis, patogus. Išteklių paskirstymas veiksmingas, jų naudojimas ekonomiškas. Toks vadybos stilius palaiko mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, darbo ir apskritai bendro gyvenimo būdą.
Lyderystė ir vadovavimas yra neatskiriami: efektyviausia lyderystė pasižymi gerais vadovavimo įgūdžiais. Lyderystė ir vadyba akcentuoja, kiek nuosekliai ir darniai veikia visa gimnazijos bendruomenė, siekdama gimnazijos mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų ir asmenybės brandos (ūgties).
13.8. Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali.
Gimnazijoje gausu edukacinių erdvių, kuriose vyksta ugdymo procesas. Sudarytos galimybės mokytis individualiai, grupėmis. Patalpos patogios, funkcionalios, maloniai spalvingos. Įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, patalpų naudojimo įvairovė, klasės lauke, pamokos gamtoje ir kitoks gimnazijos teritorijos pritaikymas ugdymui(si)). Sukurta ugdymąsi stimuliuojanti aplinka – knygos, detalių ir šiuolaikiškos įrangos įvairovė, funkcionalūs ir originalūs baldai, spalvos, medžiagos, formos, apšvietimas, augalai.
Mokinių įgyvendintos idėjos ir projektai, jų kūrybiniai darbai ne tik puošia erdves, bet ir sukuria jiems priimtiną ir poreikius tenkinančią aplinką. Veikianti šiuolaikiška, gyva, populiari, informatyvi gimnazijos internetinė svetainė.
13.9. Vietos bendruomenė ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba: įsipareigoję.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra įsipareigoję gimnazijai, ją remiantys ir palaikantys.
Gimnazijos viziją ir strategiją kuria gimnazijos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba, prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą.
Vietos bendruomenė ir Šiaulių rajono savivaldybės taryba drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką. Ištekliai gimnazijai yra aiškiai numatyti, paskirstyti ir pakankami, kuriama palanki aplinka bendradarbiauti su įvairiais partneriais. Vietos bendruomenė bei Šiaulių rajono savivaldybės taryba domisi ir ieško įvairių paramos ir pagalbos gimnazijai galimybių, konsultuoja įvairiais klausimais. Gimnazija pasitikima, ji veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.