Bendraudami su mokiniais, su mokytojais , su mokinių tėveliais pastebime tendenciją: šiuolaikiniai vaikai skaito vis mažiau. Tėvai teigia, kad yra užsiėmę savo reikalais, mažai domisi, ar jų atžala paima knygą į rankas, ir viską palieka mokyklai. O pačius vaikus nuo knygų vis dažniau atitraukia šiuolaikinės pramogos: kompiuteriai, išmanieji telefonai, planšetės .
Tačiau skaityti vaikams yra svarbu: neatsiverčiant knygų, vaiko fantazija nėra lavinama, todėl prastėja ir mokymosi rezultatai. Juk skaitymas – įgūdis, kurio reikia mokantis absoliučiai bet kokį dalyką. Todėl reikia, kad vaikai ne tik mokėtų skaityti, bet ir pats skaitymo procesas jiems teiktų malonumą. Jie turi suvokti skaitymo naudą.
Todėl, skatindamos vaikus skaityti įtrauksime į akciją ,,knyga draugui“ Žengdami pirmą žingsnį – bendradarbiaudami su klasių auklėtojais – skatinsime vaikus, kad jie į mokyklą atneštų jiems patikusias perskaitytas knygas ir padovanotų jas mokyklos bibliotekai, užrašydami, tokius žodžius (noriu, kad šitą knygą perskaitytų (vardas, pavardė) užrašo draugo kuris turi perskaityti knygą vardą ir pavardę. Mes būtinai perduosime tam žmogui knygą jis perskaitęs knygą rekomenduos vėl kitam . Taip vyks knygų mainai, o vaikai įsitrauks į skaitymą. Namuose perskaitytos knygos gulės lentynoje be jokios naudos, o mokyklos bibliotekoje knygos naudą vaikams teiks ilgai. Be to, ir vaikai daug mieliau iš bibliotekos ims ir skaitys knygą, kurią jiems rekomenduoja jų draugai. Tikimės, kad ir tėvai noriai dalyvaus šioje akcijoje. Jos metu vaikai su skaitymu bendraamžius supažindina patys, parodydami mėgstamas knygas. Taip skaitymo „virusas“ plinta greičiau ir geriau. Kviečiame visas klases dalyvauti šioje akcijoje. Taip atsinaujintų mokyklos bibliotekos fondas. Be to, tokia akcija paskatintų vaikus daugiau skaityti. Mieli kolegos – apsvarstykite šią idėją. Argi ne šaunu būtų, jei visos gimnazijos vaikai dalintųsi žinių šaltiniais? Prisiminkite, kad mokytis skaityti seksis, jei sulauksite susidomėjimo iš paties vaiko.
Skaitymas lemia vaiko raidą. Kalbant tik apie knygų skaitymą, pasak psichologės V. Mikutaitienės, tai yra vienas svarbiausių procesų vaiko gyvenime, kuris lemia jo intelektualinę brandą. „Knygų skaitymas daro didžiulę įtaką ne tik intelektiniam brendimui, bet ir greitina emocinę- socialinę, komunikacinę ir pažintinę raidą. Taip pat knygų skaitymas skatina kritinį mąstymą, gerina atmintį, turtina vaizduotę, žadina kūrybiškumą bei ugdo dėmesio koncentraciją. Daug skaitančiam vaikui natūraliai seksis geriau mokytis, reikšti mintis tiek žodžiu ir raštu. Mikutaitienės teigimu, skaitymas netgi gali išspręsti kai kurias vaiko asmenybės problemas, skaitant mokomasi iš istorijų ir netiesioginių pasakojimų naujų elgesio būdų. Be to, padidėjusio nervingumo ar turintiems polinkį į depresiją vaikams, visuomet rekomenduojama skaityti, nes iš knygų galima sužinoti, kaip pakeisti savo mintis iš neigiamų į teigiamas.
Štai dalis priežasčių, kodėl knygas skaityti verta:
Skaitymas skatina mąstymą – piešingai nei televizija, knygos mus priverčia mąstyti. Norint suprasti vieną ar kitą knygos mintį, epizodą, mūsų smegenys turi nuolat galvoti, todėl skaitymas skatina daugiau mąstyti ir padeda tapti protingesniais.
Knygos – pagrindinė mokymosi priemonė. Knygų yra prirašyta įvairiausiomis temomis ir klausimais, jos padeda lengviau ir paprasčiau paaiškinti ir įsisavinti įvairius dalykus. Knygose perskaitoma informacija paprastai turi daugiau naudos nei diskusijos ar kiti mokymosi būdai.
Praturtinamas žodynas – skaitant įvairių žanrų knygas, dažnai pasitaiko nemažai įprastinėje kalboje nevartojamų arba retai vartojamų žodžių. Nebūtina šių žodžių ieškoti žodynuose, paprastai jų prasmė suprantama iš konteksto. Kiekvienas toks žodis prisideda prie žodyno ir žinių bagažo turtinimo.
Leidžia pažvelgti ir susipažinti su kitomis kultūromis. Ne visiems pavyksta apkeliauti visą pasaulį, todėl knygos leidžia giliau pažvelgti ten, kur niekada nebuvote ir susipažinti su vietomis, apie kurias slapčia pasvajojate, tačiau neturite galimybės nuvykti.
Suteikia pasitikėjimo savimi. Jaučiamės drąsiau, kai pokalbio ar įvairių situacijų metu galime parodyti, jog vienoje ar kitoje srityje turime nemažai žinių. Tai suteikia pasitikėjimo savimi, o aplinkiniai parodo didesnį susidomėjimą.
Saugo nuo smegenų ligų. Skaitant, smegenys nuolat mąsto, todėl jų aktyvumas gerokai padidėja, o tai labai teigiamai veikia sveikatą.
Gerina miegą. Turbūt ne vienas pastebėjo, jog skaitymas prieš miegą, tikrai padeda lengviau užmigti, o kartais užmiegama ir skaitymo metu. Knygos mus atpalaiduoja, todėl užmigti tampa lengviau. Be to, pastebimai sapnuojama daugiau sapnų.
Gerina koncentraciją. Skaitant reikia susikoncentruoti į tam tikrus dalykus, taip lengviau suprasti knygos esmę, kai kurios knygos būna ypač sudėtingos, todėl koncentracija išties būtina. Skaitant atsiribojama nuo pašalinių trukdžių, išorinio pasaulio, susikoncentruojama į pačią knygą. Koncentracija yra svarbi visur, todėl knygų skaitymas, puikus būdas ją lavinti.
Skaitymas skatina kūrybiškumą. Skaitant knygas gimsta naujos idėjos ir mintys, kurias galima realizuoti įvairiose srityse. Be to, tampa lengviau kurti įvairius dalykus, dažnai galima pasinaudoti perskaityta informacija ir ją pritaikyti kūrybiniams procesams.
Gerina rašymo įgūdžius. Skaitant nemažai knygų, akivaizdžiai pagerėja rašymas, daroma mažiau klaidų. Taigi, jei rašyti sekasi sunkiai, vadinasi skaitote per mažai knygų.
Padeda įveikti nuobodulį. Kartais būna labai nuobodu, nėra ką veikti, paėmus knygą, nuobodulys išsklaidomas, o laikas leidžiamas turiningai ir išnaudojamas intelektualiam poilsiui.
Knygų teikiama nauda yra neišmatuojama. Skaitantis žmogus yra gyvas žmogus, kuris mąsto, lavinasi ir neturi laiko nuobodžiauti. Kol žmonės skaitys knygas – visuomenė eis teisingu keliu. Anglų filosofas Francis Bekonas pasakė labai vaizdingai ir tiksliai: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Priimkime šį krovinį su meile ir pagarba, ir saugokime jį ateities kartoms.
R. Bernotienė
J.Vrublevskaja